viešpati

1 viẽšpati sf. (1) KŽ, viešpatì (3^b); SD¹161 žr. viešpatė: 1. Motina Dievo…, karaliene dangaus ir žemės, viešpatì ir ažutarytoja mūsų AK47. Pagimdė tad Ona dukterį ir praminė vardą jos Marija, tai yra Viešpati DP563. Papenėkig šią dieną, o Viešpati, grynuosius tavus, teėdi ir šunyteliai trupučius DP615. Gerbkime… Dievo Motiną, dangaus viešpačią amžiną SGII106. Ir todrinag tave palaiminta vadina visos giminės, gimdyve Dievo, viešpačia pasaulio, karaliene dangaus DP602. Sveika, dangaus viešpati, motina meilinga SGI21. [Tą pasveikinimą bylome] švenčiausiosp Marijosp, viešpačiósp savo AK52. 2. SD¹119, SD240, KlG43, SC25, KoG19, Sut, N Kaip akys tarnų veizd ing rankas savų viešpatų, kaip akys tarnaičių ing rankas savų viešpačių, taip akys mūsų ponop Dievop mūsų Mž532. Veizd kaip akys tarnaitės ant rankų viešpačios BBPs123,2. Negėdėkimės ubogamus ir špitoliomus patys tarnaut kaip ir anos Viešpačios šventos Helena…, Elžbieta ir kitos darė DP492. Ką merga padarė, idant ižg savęs papiktinimo neduotų, o idant su kitomis Viešpačiomis sutiktų daiktuose viežlybuose ir patogiuose DP428. Viešpati jo perkalbinėjo jį (Jozafą) ant pikto ir nederančio daikto SPI374. O Jozafas savo viešpačiai tarnavo SGI61. O kad išvydo, jog tapo nėščia, tada viešpati jos buvo paniekinta akyse jos Ch1Moz16,4. Bėgu nuog veido viešpačios mano Saros Ch1Moz16,8. Sugrįžk viešpačiosp tavo ir nusižemink po rankomis jos Ch1Moz16,9.